kiaurukas

kiaurùkas sm. (2) MitII129 žr. kiaurutis: Mes kiaurukùs abriedukais vadinam Skr. Minkau kiaurùkams tešlą Skr. Pusryčiams išvirk kiaurukų su spirgais Kln. Išvirsma kiaurùkų – būs greičiau Bt.